Gražuolė ar pabaisa?

Kalėdų koncertas žmonėms su klausos negalia

Svetainėje http://www.kaledossostineje.lt/ skelbiama, kad gruodžio 19 d. Vilniuje bus surengtas koncertas klausos negalią turintiems žmonėms. Koncertą rengia Vilniaus universiteto akademinis mišrus choras. Žadama, kad renginys bus ypatingas ir unikalus, tikra dovana neprigirdintiesiems ir kurtiesiems. Tad maloniai kviečiu visus ateiti gruodžio 19 d. 18 val į Šv. Jonų bažnyčią, kurioje ir vyks koncertas.

Iki susitikimo ir ramaus Jums advento!

Ką daryti?

LKD valdžia teisinasi, kad neturi pinigų Vilniaus kurčiųjų klubo remontui, todėl geriausia jį parduoti. Bet tai yra tik bėgimas nuo problemos! Reikia nebijoti žiūrėti į priekį. Niekada nepalikti to, kas yra brangiausia.

`

Norėčiau paklausti Romos, ką jį darytų, jeigu neturėtų pinigų nupirkti savo vaikams drabužių, maisto, knygų, žaislų ir kt.? Ar Roma savo vaiką išmestų į gatvę? Ar atiduotų jį į vaikų namus? Ar parduotų vaiką? NE! Roma ieškotų pinigų, kad galėtų išsaugoti savo vaiką, kad jos vaikas jaustųsi laimingas.

`

Tai kodėl Roma nori parduoti LKD pastatą, kuris yra mūsų visų kurčiųjų turtas, mūsų vaikas, mūsų VISKAS !! Ne, apie pardavimą negali būti jokios kalbos! Taigi, kyla klausimas Iš kur gauti pinigų remontui?

Gerai, Roma sakė, kad įmanoma gauti 50 % sumą, reikalingą pastatui suremontuoti. Žodžiu, mums belieka surinkti likusią 50 % sumą.

`

Pirmas žingsnis, yra išsiaiškinti kiek tiksliai reikia pinigų remontui. Kai jau žinome KIEK mums reikės surinkti pingų, tada galime pradėti.

`

Antras žingsnis, įkurti specialią banko sąskaitą, kurioje turės būti laikomi remontui skirti pinigai.

`

Trečias žingsnis ir yra pats pagrindinis: daryti viską, kad žmonės paremtų klubą. Tai yra, pvz., prašyti žmones siųsti pinigus į banko sąskaitą, rengti įvairius renginius girdintiesiems, kaip pvz., įvairių filmų pristatymas, supažindinti girdinčiuosius su kurčiaisias, mokyti juos gestų kalbos, rengti įvairius koncertus, žinoma, už įėjimą į renginius prašyti mažą pinigų sumą, klubo remontui, na, pvz., jeigu padarome koncertą, įėjimas galėtų būti 5 litai ar panašiai. Taip pat prašyti, kad žmonės kas kiek tik gali prisidėtų ir padėtų kurtiesiems.

`

Toliau, galima kreiptis į įvairias firmas, verslininkus, organizacijas ir kt. kad jie taip pat prisidėtų prie pagalbos.

`

Toliau, žiniasklaida. Juk yra televizijoje įvairių laidų, galima prašyti, kad televizija padėtų, ir parodytų visai Lietuvai apie kurčiųjų problemą dėl klubo situacijos. Kad taip pat reklamuotų ir prašytų visų žmonių, kad padėtų kurčiųjų klubui išlikti.

`

Toliau, reikia padaryti įvairių foto, įvairių filmų, kitaip sakant, padaryti pristatymą apie situaciją Vilniaus kurčiųjų klube. Ir tada kreiptis į užsienį. Į organizacijas, į firmas, į verslininkus, kurie dirba užsienyje, taip pat į užsienio žiniasklaidą.

`

Taigi nereikia bijoti, kad klubas žlugs. To nebus!

Kas ieško tas randa, o mes tikrai ieškosime pinigų, kad padėtume klubui išlikti.

Košmaras

Vieną naktį aš susapnavau košmarą. Sapnavau, kad atėjau į klubą ir radau užrakintas duris, ant kurių kabėjo užrašas PARDUODAMA.

Kai atsibudau, pagalvojau, kad tai tik blogas sapnas. Bet atsidariusi lkd.lt puslapį pamačiau, kad tai tikra!

LKD valdyba nusprendė parduoti kurčiųjų klubą Vilniuje, Kazimiero g. 3 ir nusipirkti nauja pastatą Šilo g. 13

Kurčiųjų klubas Kazimiero g. 3

Gražų senamiesčio pastatą jie nori keisti į šitą mūrinį siaubą:

Šilo g. 13

LKD valdžia džiaugiasi, kad naujas pastatas yra prieš pat Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio rengimo centrą, kitaip dar vadinamas amatų mokykla.

Amatų mokykla

Žinoma, gal tiems, kurie mokosi amatų mokykloje, tai bus labai patogu, kad klubas kitoj gatvės pusėje nei mokykla, bet visiems kitiems kurtiesiems tikrai nepatogu. Ir apskritai, vien pastatų išvaizda daug ką pasako: abiems reikia remonto, bet Kazimiero g. pastatas yra daug daug daug kartų gražesnis ir mielesniesnis, o Šilo g. namas yra svetimas, nemielas ir išvis tai nėra ir niekada nebus kurčiųjų antri namai, tai nebus jų susibūrimo vieta.

Labai tikiuosi, kad visa šita problema ir chaosas bus išspręsti jau šį šeštadienį susirinkime, lapkričio 8 d. 12 val.

Visi Lietuvos kurtieji atvažiuokite į susirinkimą ir pasakykite savo nuomonę!

Paryžiuje Emanuelė Laborit stato tiltus tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų

Clip Liberté - Emmanuelle Laborit
Uploaded by rsf_internet



Emanuelė Laborit yra įspūdingai išraiškinga aktorė. Kol jos gyvybingas veidas perteikia jos jausmus, jos greitai judančios rankos išaiškina jos mintis. Jos nesulaikė tai, kad yra kurčia nuo gimimo. Talentinga ir ryžtinga – tokia Emanuelė.

Tarptautinis vizualinis teatras įkurtas Paryžiuje 1976 m. skatinti gestų kalbos naudojimą ir scenoje pristatyti kurčius aktorius. Buvo iškart rastos pastovios patalpos renovuotame 186-ių vietų teatre. O Laborit jo direktorė ir didžiausia jo žvaigždė.

Emanuelės tikslas paprastas: pastatyti tiltą tarp kurčiųjų ir girdinčių žmonių, parodant, kad jie gali puikiai bendrauti vienas su kitu scenoje, taip pat kaip ir žiūrovai yra ir kurtieji ir girdintys.

Be jokių abejonių, Laborit pati buvo traukianti jėga, nes nuo 1993 m. jos vardas yra žinomas Prancūzijoje. Tais metais ji laimėjo Moljero premiją, didžiausią Prancūzijos teatro apdovanojimą, už jos vaidybą spektaklyje „Les Enfants du Silence“ („Tylos vaikai“).

Nuo XIX a. pab. švietimo politika uždraudė gestų kalbą ir reikalavo mokytis kurčius vaikus skaityti iš lūpų, jei įmanoma naudoti klausos aparatus ir mokytis kalbėti balsu. Vienas ankstyvų argumentų buvo tai, kad Dievas negali būti išreikštas gestų kalba. Vėliau buvo tvirtinama, kad gestų kalba izoliuoja kurčiuosius.

„Tai fantazijos girdinčiųjų, kurie nori, kad kurtieji girdėtų, tarsi kurtumas būtų neįgalumas, kuris turėtų būti išgydytas“,- sako Laborit.

1970 m., kai dar buvo draudžiama gestų kalba, Emanuelės tėvai suprato, kad mergaitė yra kurčia. Daktarai jiems liepė mokyti dukrą kalbėti, bet tėvai nebuvo įkalbėti to daryti. Kai Emanuelė buvo 7-erių metų, padedant amerikiečiams Bill Moody ir Ralph Robbins, ją pradėjo mokyti gestų kalbos. „Nuo tada aš tapau plepi ir laiminga mergaitė“,- sako Emanuelė.

1980 m., kai E. Laborit buvo 9-eri, ji pirmą kartą vaidino ant scenos, Robbins‘o sukurtame ir prodiusuojamame vaidinime. Nors sekantį dešimtmetį ji neskyrė laiko vaidinimui, bet ji išlaikė ryšį su Tarptautiniu vizualiniu teatru, kuris tuo metu buvo įsikūręs Château de Vincennes už Paryžiaus. Kompanija, turėdama ribotas lėšas, koncentravosi ties Prancūzų gestų kalbos mokymu ir galėjo pastatyti tik apie vieną pjesę per metus.

Po Emanuelės sėkmės spektaklyje „Les Enfants du Silence“ („Tylos vaikai“), ji sugrįžo į trupę vaidinti pagrindinį vaidmenį pjesėje „Antigone“, kuri buvo pristatyta 1995 metais Avignon festivalyje ir parodyta gastrolėse Graikijoje ir keliose Azijos šalyse.

2002 metais, kai Château de Vincennes savininkai norėjo atsiimti savo vietą, o teatras turėjo palikti Vincennes, Laborit buvo pakviesta su Jean-François būti La Bouverie bendradirektore. Kitais metais ji tapo vienintele direktore ir pradėjo planuoti teatro atgimimą pačioje Paryžiaus širdyje. Laimei, Prancūzijos politika taip pat pasikeitė. 1991 metais buvo leista mokyti gestų kalbos, o 2005 m. gestų kalba buvo pripažinta oficialia kalba.

Kai kurčiųjų teatras ilgai egzistavo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Europos šalyse, tuo tarpu Tarptautinis vizualinis teatras buvo neįprastas tuo, kad jis taip pat mokina gestų kalbos apie 800 studentų per metus. Bet mokoma yra per pjeses, vaidinimus scenoje, taigi kompanija, kuri turi 2.2 milijonų kasmetinį biudžetą, dabar tikisi pasiekti abi publikas: ir kurčiuosius, ir girdinčiuosius. Stebina, tačiau kurčiųjų publiką patraukti yra sunkiau, nei girdinčiuosius.

„Girdintieji dažniau eina į teatrą“, aiškina Laborit. „Dėl akivaizdžių priežasčių paprastai kurtieji neina į teatrus. Taigi, tai yra normalu, kad daugiau girdinčiųjų žiūrėjo spektaklį ‚K. Lear‘. Tai užtruks, kol kurtieji pažins šį teatrą ir pradės jį lankyti.“

„K. Lear“, pritaikytas ir sukurtas Marie Montegani, apėmė ir kurčius ir girdinčius aktorius, kurie ta proga taip pat pasimokė gestų kalbos.

„Aš noriu, kad šis teatras gyvuotų ilgai,“- sako Emanuelė. „Kaip puiku, kad žmonės, kurie mokosi gestų kalbos čia gali ją pamatyti teatre. Ir taip pat jie gali pamatyti, kad šis teatras nėra vien tik kurtiesiems. Kiekvienas gali jį lankyti. Kartą aš naudojau gestų kalbą kaip pasipriešinimą, bet iš tiesų, tai tik dar viena kalba.“




goldman : clip emmanuelle laborit
Uploaded by troyhrt



Taip pat Emanuelė parašė knygą "Žuvėdros klyksmas", kuri pasakoja, apie aktorės vaikystę tarp girdinčiųjų. Apie tai, kaip ji gyveno nemokėdama gestų kalbos, ir apie tai, koks pasaulis jai atsivėrė gestų kalbą išmokus.

šaltinis: www.iht.com

"Tylos gatvė" Vilniuje

Rytoj (spalio 19 d.) Vilniaus rotušės aikštėje nuo 14 val iki 16 val vyks renginys kurtiesiems ir girdintiesiems "Tylos gatvė", skirtas kurti atviresnį girdinčiųjų požiūrį į kurčiuosius ir parodyti, kad bendravimui ir bendram darbui nėra būtina žodinė kalba.


Šventės metu vilniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami į kurčiųjų rankdarbių mugę, visuomenei bus pristatoma kurčiųjų paveikslų paroda, norintieji save išreikšti be žodžių bus mokomi gestų kalbos, skatinami šmaikščiai ir išradingai bendrauti su šventėje dalyvaujančiais kurčiaisiais. Šventės akcentu taps didelis, apvalios formos „rutulys“, kurį girdintieji svečiai drauge su kurčiaisiais galės išpiešti dažais, įsijungdami į bendrą veiklą, kurs vieną pasaulio paveikslą, taip parodydami, jog kurtumas nėra kliūtis bendrauti vieningoje visuomenėje. Miesto centre susirinkę žmonės taip pat galės pasijusti tikrais dailininkais, piešdami ant molberto profesionalų naudojamais dažais ir teptukais.

Visi maloniai kviečiami dalyvauti šventėje!

Taigi iki susitikimo Vilniuje! :)

šaltinis: www.atn.lt

Šiandien - pasaulinė kurčiųjų diena!

1951 m. Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas.
Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 m. buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L‘Epe. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 m. Jį sudarė 300 simbolių.
Daugybė žymių asmenų buvo kurtieji. Pvz., poetas Pjeras de Ronsaras, Viktoras Hugo, parašęs „Paryžiaus katedrą“, italų dailininkas Antonijus Stanioli, prancūzų skulptorius Desenas, filosofas Ž. Ž. Ruso. Bethovenas apkurtęs parašė savo Devintąją simfoniją. 1989 m. JAV Vyriausybėje pirmą kartą dirbo kurčiasis asmuo – Robert Davila, Dž. Bušo paskirtas Švietimo ministro padėjėju invalidų mokymo klausimais.

šaltinis: www.day.lt